Filosofijos egzamino klausimai

Renesansas
Renesanso kulturos bruozai.
Montaigne'io paziuros.
Ese kaip filosofines literaturos zanras.
Pranciskaus Salezieco teologija.
Bruno gamtos filosofija.
Mokslo metodas anot Bacono.
Bacono stabu. ( chimeru) teorija.
Atsakymai:
1. Pasaulietiskas santykis su pasauliu; antropocentrizmas; humanizmas; aukstas individo vertinimas; nustoti garbinti autoritetai; pradeta mastyti apie gamta (t.y. si pasauli, 0 ne ana.
2. Montaigne'i domino sis gyvenimas ir sio gyvenimo faktai. Filosofijai kele praktini uidavini- ji turi buti menas gyventi. Siule mokytis is gamtos. Zmogaus pazinimo atzvilgiu buvo skeptikas-nemane, kad zmogui imanoma pazinti tiesa.
3. Ji sukure Montaigne'is.''Essay'' - "bandymas","meginimas". Tai naturalia minciu seka, be griezto plano ar sistemos parasytas laisvo pobudzio rasinys.
4. Pranciskaus Saleziecio teologijos esme: religija turi buti susijusi su gyvenimu ir priklausyti nuo konkretaus individo situacijos (vienaip turi elgtis vienuolis, kitaip - ­seimos tevas).
5. Bruno idejos: pasaulis yra begalinis; yra daug Saules sistemu; visi pasaulio daiktai turi savyje gyvybe - siela; universumas kaip visuma yra amzinas, nors atskiri daiktai ir praeina.
6.Anot Bacono, mokslo metodas turi buti empirinis, eksperimentinis, paremtas indukcija. Indukcija- laipsniskas patyrimo faktu apibendrinimas, palaipsniui judant nuo duomenu ir isvedant desni. Iskele suki "Zinojimas - jega!". Pateike psichologinio pobudzio mokslu klasifikacija (atminties sritis - istorija; vaizduotes- poezija; proto­ - tikrasis mokslas arba filosofija).
7. Tai yra pazinimo klaidu saltiniu klasifikacija. Gimines stabai ("chimeros") ­klaidos, budingos visai zmoniu giminei; olos stabai - klaidos, priklausancios nuo individualiu aplinkybiu (gabumai, auklejimas etc.); turgaus stabai - klaidos, kylancios is kalbos vartojimo; teatro stabai - klaidos, kylancios is scholastines filosofijos teiginiu.

Nauiieij laikai

Koks gincas apibudina Naujuju laiku filosofija.
Kas yra tikra, anot Descartes'o.
Kaip Descartesas irodo Dievo buvima.
Descarteso dualizmas.
Spinozos determinizmas.
Kuno-sielos santykis pagal Spinoza.
Pagrindine Leibnizo doktrina.
Sielos - kuno santykis pagal Leibniza.
Locke'o tabula rasa.
Hume’o priezastingumo problema.
Hume’o indukcijos problema.

Atsakymai:

1. Racionalizmo ir empirizmo gincas. Racionalistai pasisako uz prota,, empiristai - uz pojucius haip pagrindinius pazinimo saltinius.
2. Descartesas: tikra tai, jog tas, kuris masto, egzistuoja. Tikra ir tai, kieno aiskias ir ryskias idejas mes turime.
3. Zmones - baigtines butybes turi Dievo - begalines esybes ideja.Tokios esybes ideja negali buti Zmogaus proto pagimdyta. Vadinasi, ja zmogui idiege pats Dievas . Todel Dievo ideja yra jo egzistavimo trodymas.
4. Dualizmas - dvieju pradu egzistavimas greta. Descarteso filosofijoje tai yra mastymas (sieja) ir tisumas (kunas). Zmoguje sie pradai yra be jokio santykio. Tik zmogaus smegenyse yra tam tikras ju salycio centras. Problema: kaip, anot Descarteso, dvasine veikla gali itakoti fizini pasauli ir atvirksciai? Be to, zmogus yra viena substancija, o pagal Descartesa iseina, kad ju yra dvi.
5. Detennimzmas - grieztas tikroves nulemtumas.Anot Spinozos, niekas -nei Dievas, nei zmogus - neturi valios laisves. Viska valdo grieztas matematinis nuoseklumas. Todel tikroji laisve yra izvalga i butinuma.
6. Anot Spinozos, mastymas ir tisumas (arba siela ir kunas) yra du vienos substancijos-zmogaus - atributai (o ne atskiros substancijos, kaip pas Descartesa). Sielos ir kuno procesai zmoguje yra paraleliniai.
7. Leibnizo doktrina - mokymas apie monadas arba monadologija. Monados yra nedalomi kokybiniai vieniai.Visos savarankiskos butybes yra monados (nuo mineralu iki Dievo). Visos jos savyje turi vidini isakyma -desni. Vienos kitoms jos nedaro jokio poveikio. Tarp ju viespatauja is anksto nustatyta harmonija.
8. Anot Leibnizo, siela ir kunas - tai lyg du laikrodziai, nustatyti ir paleisti drauge, ir palikti savieigai. Ju judesiai vienas kita atitinka del is ankstoto nustatytos harmonijos.
9. Locke'o tabula rasa reiskia “tuscias lapas", “tuscia lentele". Locke'as nori pasakyti, kad zmogus i si pasauli ateina visiskai tuscia samone, kuri tik veliau,zmogui gyvenant, yra pripildoma- prirasoma ispudziu ir ideju.
1O. Hume'as priezastinguma aiskino taip: tai tik iprotis sieti du reiskinius. Jei B seka paskui A, mes darome isvada, kad A yra priezastis reiskinio B. Taciau realiai taip nera : daugiausia, ka galime pasakyti yra tai, kad reiskinys (faktas) B seka paskui reiskini (fakta) A. O “priezastingumas" yra tiesiog prigalvotas.
11 Jndukciios problema: indukcija yra praeities ivykiu apibendrinimas. Jos problema yra ta, kad is daugelio pasikartojanciu praeities atveju mes esame linke daryti isvada, kad taip bus visuomet .O tai yra klaida. Tai, kad iki siol kiekviena ryta patekedavo saule tik suteikia tikimybe , kad rytoj ji patekes, bet nesuteikia jokio griezto butinumo. Todel praeities isvadas taikyti ateiciai yra klaida.Teiginys, kad '''Saule rytoj nepatekes" yra toks pat logiskai prasmingas kaip ir tas, kad "Saule ryioj patekes".